Prie pragaro vartų. Sumatra III. Ar tikrai Medanas nykiausias didmiestis pasaulyje?

Skaitydamas keliautojų atsiliepimus apie Medano miestą, dažnai aptikdavau nuomones, kad jame nėra nieko gero. Ar tai tiesa? Kai kam gali taip pasirodyti. Miesto turistinius objektus galima aplankyti per vieną dieną. Tarp jų nėra nieko per daug įspūdingo: nei įspūdingų senovės šventyklų, nei pasigėrėjimo vertų šiuolaikinių statinių, nei kažkokių pritrenkiančių pramogų. Tačiau miestas turi savo veidą. Kaip ir dauguma kitų Azijos megapolių (su priemiesčiais jame gyvena daugiau kaip 4 mln. gyventojų) yra daugiakultūris katilas, kuriame kiekviena tauta paliko savo indėlį. Beje, miestas užima didžiulį plotą, nes jame labai mažai daugiaaukščių pastatų, kurie dažniausiai yra viešbučiai. Viename jų - Hermes Palace apsigyvenome ir mes. Gavome kambarį viename iš viršutinių aukštų su puikiu vaizdu, o pusryčiaudavome terasoje ant stogo. Trumpiau tariant, tikrai rekomenduojama vieta apsistoti.

Ši pasakojimo dalis nebus, kaip įprasta, chronologiška. Medanas tapo vidurio kelionės atsipūtimo punktu, todėl mes niekur neskubėjome, nemažai laiko skyrėme šopingui (kaipgi be jo moterims per atostogas), o tai nėra labai jau įdomus skaitytojui dalykas. Verčiau parašysiu apie transportą.

Prie pragaro vartų. Sumatra II. Sieros kvapas ir kraujo skonis

Ryte nuotaika buvo puiki. Oras pastebimai pasikeitė į gerąją pusę ir dangumi ritinėjosi saulutė. Per pusryčius pagaliau išmokome pasiruošti populiarų visoje Indonezijoje pusryčių patiekalą - Bubur Ayam. Tai daroma tokia tvarka: pirmiausia dedamasi skystos ryžių košės, tada pilamasi sultinio, o pabaigoje dedamasi priedų pagal skonį (virtos vištienos, skrudintų svogūnų, svogūnų laiškų, riešutų, sojos padažo, įvairių aštrybių ir pan.). Gal kam nors pasirodys keista, tačiau mums Bubur Ayam tapo mėgstamiausiu pusryčių patiekalu kelionėje, būdavęs ant stalo kiekvieną rytą.

Po pusryčių mūsų jau laukė Marisonas, kuris parodė mūsų tos dienos transporto priemonę - angkot'ą.

 

Tai yra pagrindinė viešojo transporto priemonė visoje Indonezijoje. Tūkstančiai jų zuja visur, mirksėdamos šviesomis ir skleisdamos melodingus garso signalo garsus. Mūsiškę vairavo linksmuolis vairuotojas, toks pazityvo užtaisas, kurio per dvi dienas nematėme be šypsenos veide. Jis saviškę transporto priemonę pavadino "Scooby Dooby car". Pakankamai taikliai, ar ne?

Prie pragaro vartų. Sumatra I. Karo batakų žemėje

Šios kelionės aprašymas pradiniame variante turėjo skambėti "Kaip mes automobiliu po Europą keliavome" arba kažkaip panašiai, t.y. pirminis atostogų planas buvo prasisukti po mūsų gimtąjį žemyną, pasiekiant Veneciją. Tačiau jam nebuvo lemta išsipildyti. Iki atostogų likus porai savaičių, darydamas pertrauką tarp darbų, nusprendžiau iš smalsumo paieškoti kokių nors pasiūlymų į tolimus kraštus mums tinkamai datai. Per daug nieko nesitikėjau, tačiau, visai netikėtai, aptikau labai viliojantį "Qatar Airways" pasiūlymą iš Berlyno į Džakartą. Grįžęs apie tai užsiminiau savo gyvenimo palydovei ir ... kuo skubiau teko sėsti prie kompiuterio ir pirkti bilietus. Gavosi beveik paskutinės minutės kelionė, todėl laiko jai organizuoti buvo nedaug. Indonezija didžiulė valstybė, todėl nuspręsti, kur vykti buvo nelengva. Užturistintą Bąlį iš karto atmečiau, o didelė Sumatros sala kažkuo nuo seno mane traukė. Kadangi geresnioji pusė neprieštaravo, tai būtent ten ir nukreipiau savo dėmesį. Per keletą dienų sudariau maršrutą Džakarta-Berastagi-Medanas-Padangas-Džakarta. Pirminiame variante dar buvo Bukit Lawang su orangutangais, tačiau ten privaloma bent vieną naktį nakvoti džiunglėse, o maniškė prasitarė, kad ji ten neužmigtų, nes bijotų vorų (net negalėjau įsivaizduoti, kad arachnofobija taip mūsuose paplitusi).

Skrydžių nusimatė labai nemažai, o ir oro bendrovės turėjo būti labai egzotiškos, kurioms uždrausta skraidyti ES viduje. Be to, pasitaikė ir problemėlių tuos skrydžius perkant. Nelabai mėgstamos ten mūsų kreditinės kortelės. Dažniausiai pigiausi pasiūlymai buvo "Lion Air" avialinijų, tačiau apmokėti nepavykdavo. Net ir žinomiausios Indonezijos "Garuda" skrydžių bendrovės bilietų tiesiogiai įsigyti nepavyko. Tačiau avialinijų ten galybė ir galiausiai visi skrydžiai buvo supirkti. Iš Džakartos į Medaną - su tikriausiai visiems Azijos mėgėjams pažįstama "Air Asia", o kiti du  - su paslaptingomis "Sriwijaya Air". Dar įsigijome Simple Express bilietus iš Vilniaus į Berlyną ir atgal. Ech, dabar prisiminus, rimta buvo kelionė.

Kaip visada, kelionių į tolimus kraštus planais nebuvo sužavėti mūsų gimdytojai, ypač prisiskaitę visokių straipsnių, pavadintų "Indonezija. Rojus prie pragaro vartų". Tiesa, ir iš šito galima išpešti naudos - dalį aš panaudojau ir savo rašliavoms pavadinti :)

Taigi, vėlų birželio 1 d. vakarą jau sėdėjome link Vokietijos riedančiame autobuse. Turiu pripažinti, kad viskas jame mums patiko: patogios sėdynės, pakenčiamas wi-fi, paslaugūs ir "prie bajerio" vairuotojai. Nuo Kauno iki Varšuvos autobusas buvo pilnutėlis, todėl apie kitokį nei snaudimas miegą buvo galima tik pasvajoti. Užtat nuo Varšuvos iki Poznanės jis buvo pustuštis, be to pavyko užsiimti visą galinę eilę, tad pamiegoti pavyko visai neblogai, todėl Berlyne nesijautėme kaip zombiai. Iš Berlyno autobusų stoties pasiekti Tėgelio oro uostą yra labai paprasta: antra metro linija iki Zoologijos sodo stotelės, o iš ten - specialiu X9 autobusu iki galutinio tikslo. Ir kainuoja visa tai tik 2,60 euro.

Laiko oro uoste turėjome nemažai, tačiau, vykstant į priekį, jis kažkaip greičiau praeina. Dutike pasiimam litrą akcijinio Tulemore'o už 13 eurų ir pajudam prie Kataro avialinijų Airbus'o.

Kerala - Dievo šalis III. Varkala - Thiruvananthapuram

Kelionė buvo ilga. Apie 170 km. vykome daugiau nei šešias valandas, skambant indiškoms estradinėms melodijoms. Greitis retai kada siekdavo daugiau nei 60 km. per valandą, o nemažai laiko praleisdavome automobilių spūstyse. Ir visa tai nekondicionuojamoje Tatoje. Pagaliau, pusvalanduką paklaidžioję pačioje Varkaloje, atsiradome prie savo viešbučio, prabangiausio šioje kelionėje, vietiniu stiliumi pastatyto Palm Tree Heritage.

Kerala - Dievo šalis II. Alleppey ir Kočis

Artėjant prie Allepey, aplink vis daugėjo vandens telkinių. Kartais atrodydavo, kad važiuoji siauru pylimu tarp dviejų ežerų.

 

Gal kam anties? Nebrangiai, po kokius 8-9 litukus už vienetą.

Plaukiojimas vadinamuoju laivu-namu (houseboat) yra dar vienas privalomas dalykas Keraloje. Jų yra visokių dydžių: nuo dviviečių iki didžiulių, talpinančių kelias dešimtis žmonių. Įrengimo lygis taip pat skiriasi. Nesinorėjo gyventi kiauroje luženoje, tad pasirinkome geresnį variantą, juolab, kad kainos, kaip daug kur Indijoje, skyrėsi gana nežymiai.

Kerala - Dievo šalis I. Keliaujam į Vakarų Ghatų kalnus

Yra tokia patarlė, kategoriškai nerekomenduojanti spjaudyti į šulinį. Šiais metais ją buvo galima puikiai pritaikyti man. Dar prieš kelis metus Indija buvo mano potencialių kelionių krypčių sąrašo gale, kažkur tarp Somalio ir Tadžikistano. Manyje buvo gajūs stereotipai, kad tai turizmo vieta trenktiems čakrų atvėrinėtojams, o normalūs keliautojai ten nieko kito nedaro, o tik sėdi (o gal daugiau net tupi) tualetuose dėl aplink tvyrančios antisanitarijos. Tačiau viskas šiame gyvenime gali greitai pasikeisti. Šių metų pradžioje iš Varšuvos pradėjo skraidyti Kataro ir Emiratų oro bendrovės, su kuriomis už pakankamai konkurencingą kainą galima pasiekti įdomių pasaulio vietų. Žiūrint skrydžių sąrašą, akis užkliuvo už Pietų Indijos Keralos valstijoje esančių miestų, įdomiais pavadinimais. Pasidomėjęs plačiau supratau, kad aš ten noriu. Apie idėją prasitariau žmonai ir ji, mano paties nuostabai, jai iš karto pritarė. Bilietų paieškos ilgai netruko. Nusprendžiau vengti vidinių Indijos reisų, kurie dažnai vėluoja po kelias valandas, o kartais ir iš viso būna atšaukiami, todėl ieškojau skrydžių ne per didžiuosius Indijos oro uostus. Patraukliausias pasirodė skrydžio iš Varšuvos su Qatar Airways variantas. Pirmiausia mažiausiu kainos pasiūlymu. Tiesa ji nebuvo ekstremaliai maža, kaip kartais išmetamose akcijose į didelius Azijos oro uostus, tačiau ir nebuvo plėšikiška. Antra, po pernykščio aštuonių valandų laukimo Abu Dhabyje norėjosi išvengti panašių patirčių, o šiuo atveju tiek pirmyn, tiek atgal tarpas tarp skrydžių Dohoje buvo mažesnis nei dvi valandos. Trečia, už tą pačią kainą gavome galimybę atvykti į vieną oro uostą, o išvykti iš kito, kas sutaupė šiek tiek pinigų ir gana daug laiko. Vienintelis riebus minusas - naktis autobuse į ir iš Varšuvos. Siūliau žmonai pagalvoti apie nakvynę Varšuvoje bent jau keliaujant į priekį, tačiau joje atgimė taupuolė ir man buvo pareikšta, kad nėra ko čia išlaidauti. Na, nėra, tai nėra. Kaip nors išgyvensim.

Malaizija - Singapūras VII. Vėl Vakarų Malaizijoje

Tai buvo vienas iš trumpiausių skrydžių gyvenime (panašiai trunka skrydis iš Vilniaus į Rygą). Jau lėktuve pradėjau gailėtis, kad šiai kelionei rinkausi lėktuvą, o ne autobusą. Leidomės jau vakarop žinomo Kuala Lumpūro oro uosto nežinomame kampe - pigių aviabendrovių terminale. Kol tvarkėmės biurokratinius formalumus ir laukėme bagažo - visai sutemo. Šalia low-fare'ų terminalo traukinys nevažiuoja, todėl nusprendėme griebti VIP taksi (į kiek pigesnius raudonuosius taksi ten priima tik be bagažo, nes jų bagažinėse yra dujų balionai) ir, patogiai atsisėdę į nemažą Hyundai, nėrėme į greitkelį. Kelionė iki Kuala Lumpūro centro truko kiek ilgiau nei traukiniu. Eismas buvo gana intensyvus, reikėjo kelis kartus stoti susimokėti už kelius, o vairuotojas nežinojo kaip privažiuoti prie viešbučio, todėl teko ieškoti jo telefono numerio. Bet viskas baigėsi gerai ir jau netrukus kilome į formaliai 13, o realiai - 15 (nes dar buvo Ground aukštas ir mistiškas 3A) aukštą viešbutyje Sentral Pudu. Palyginus su Singapūru, jame mūsų kambarys buvo išties nemažas.

Pro langą dienomis matėsi tokie vaizdai.

Atkreipkite dėmesį į X formos pastatą. Tai garsusis Pudu kalėjimas. Iki 1995 m. jame buvo vykdomos mirties bausmės ir ne vienas narkotikus gabenęs naivus baltasis ten baigė savo gyvenimą kilpoje. Dabar jis jau nebenaudojamas pagal paskirtį ir, panašu, gyvena paskutiniąsias savo dienas. Tikriausiai neužilgo toje vietoje iškils dar vienas dangoraižių kvartalas.